Bevažiuodami pamatėme didelę vaikų žaidimų aikštelę - tokią, kokioje žaisdavo mūsų tėveliai. Čia viskas ne iš medžio, o iš geležies:
Pirmiausia pribėgome prie šitų sūpynių ir norėjome labai aukštai įsisupti:
Bet mums aukštai pakilti nepavyko:
Vėliau matėme, kaip šeimininko sūnus įsisupo taip aukštai, kad atrodė, jog jis persivers. Mums nepavykus aukštai įsisupti, Dainius nusprendė paskraidyti nykštuko raketa:
Labai pavargę pasiekėme Tilžę:
Prie Tilžės ženklo ganėsi kumelaitė, mes nubėgome jos paglostyti:
Gaila, bet ji buvo uždaryta, todėl apžiūrėti vidaus negalėjome:
Fotografuojamės prie Drūkšių ežero ženklo:
Šioje nuotraukoje ežero pavadinimas - Drūų ež.
O šitoje -ūkšių ež. :
Pagaliau, kai mokytojas pasilenkė, pasirodė visas pavadinimas - Drūkšių ež.:
Labai pavargę pasiekėme Tilžę:
Prie Tilžės ženklo ganėsi kumelaitė, mes nubėgome jos paglostyti:
Aukščiausioje Tilžės vietoje stovi sena, medinė bažnytėlė:
Gaila, bet ji buvo uždaryta, todėl apžiūrėti vidaus negalėjome:
Fotografuojamės prie Drūkšių ežero ženklo:
Šioje nuotraukoje ežero pavadinimas - Drūų ež.O šitoje -ūkšių ež. :
Pagaliau, kai mokytojas pasilenkė, pasirodė visas pavadinimas - Drūkšių ež.:
Stovyklavietėje ruošiame vaišių stalą:
Iš mūsų stovyklavietės gerai matėsi elektrinė:
Mes uždegėme laužą dešrelėms ir šašlykui kepti:
Mes uždegėme laužą dešrelėms ir šašlykui kepti: 
Belaukdami dešrelių dičkiai klausėsi muzikos:
Kai kas užsidėjo Žydo kaukę, kaip per Užgavėnes, ir visus juokino:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą